Mokslas – Lietuvos ateitis / Science – Future of Lithuania
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA
<p>Science – Future of Lithuania publishes original research written by early career researchers. <a href="https://journals.vilniustech.lt/index.php/MLA/about">More information ...</a></p>Vilnius Gediminas Technical Universityen-USMokslas – Lietuvos ateitis / Science – Future of Lithuania2029-2341<p>Authors who publish with this journal agree to the following terms</p> <ul> <li class="show">that this article contains no violation of any existing copyright or other third party right or any material of a libelous, confidential, or otherwise unlawful nature, and that I will indemnify and keep indemnified the Editor and THE PUBLISHER against all claims and expenses (including legal costs and expenses) arising from any breach of this warranty and the other warranties on my behalf in this agreement;</li> <li class="show">that I have obtained permission for and acknowledged the source of any illustrations, diagrams or other material included in the article of which I am not the copyright owner.</li> <li class="show">on behalf of any co-authors, I agree to this work being published in the above named journal, Open Access, and licenced under a Creative Commons Licence, 4.0 <a href="https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/legalcode">https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/legalcode</a>. This licence allows for the fullest distribution and re-use of the work for the benefit of scholarly information.</li> </ul> <p>For authors that are not copyright owners in the work (for example government employees), please <a href="mailto:%20journals@vilniustech.lt">contact VILNIUS TECH </a>to make alternative agreements.</p>Air pollution sources and their impact on the environment
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/21293
<p>This paper provides an overview of the various sources of air pollution and their impact on the environment and human health, distinguishing between natural and anthropogenic (man-made) sources. The study assessed the environmental impact of these sources – the overall level of air pollution, taking into account the predominant anthropo-genic source, such as emissions from vehicles and industrial activities. The important role of geographic information systems (GIS) in monitoring air pollution, performing spatial data analysis, and identifying pollution hotspots is emphasized. This method proposes to analyze the impact of the air quality result on public health and the environment. The main focus of the study is on the predominant pollutants in the atmosphere such as particulate matter (PM), nitrogen oxides (NO<sub>x</sub>), and sulfur dioxide (SO<sub>2</sub>). The object of the study was the Old Town of the city of Vilnius. A calculation model was created in the MatLab environment to determine the pollution. The results reveal trends in environmental indicators. In the Old Town, decreasing pollution levels of PM<sub>10</sub> and CO are observed, and NO<sub>2</sub> remained relatively constant from 2020 the month of January until 2022 December. The primary importance of environmental monitoring depends on government regulation, technological advancements, and public participation to effectively reduce air pollution and protect the environment.</p> <p>Article in English.</p> <p><strong>Oro taršos šaltiniai ir jų poveikis aplinkai</strong></p> <p><strong>Santrauka</strong></p> <p>Šiame darbe pateikiama įvairių oro taršos šaltinių ir jų poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai apžvalga, išskiriant natūralius ir antropogeninius (žmogaus sukurtus) šaltinius. Tyrime įvertinta šių šaltinių įtaka aplinkai – bendras oro taršos lygis, atsižvelgiant į vyraujantį antropogeninį šaltinį, pvz., transporto priemonių išmetamus teršalus ir pramoninės veiklos atliekas. Pabrėžtas svarbus geografinės informacijos sistemų (GIS) vaidmuo stebint oro taršą, atliekant duomenų erdvinę analizę ir nustatant taršos židinius. Šiuo metodu siūloma analizuoti oro kokybės rezultato poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai. Atliekant tyrimą pagrindinis dėmesys skirtas vyraujantiems atmosferoje teršalams, tokiems kaip kietosios dalelės (PM), azoto oksidai (NO<sub>x</sub>) ir sieros dioksidas (SO<sub>2</sub>). Tyrimo objektu pasirinktas Vilniaus miesto senamiestis, taršai nustatyti sudarytas skaičiavimo modelis MatLab programos aplinkoje. Rezultatai atskleidžia aplinkosaugos rodiklių tendencijas. Senamiestyje pastebimas mažėjantis PM<sub>10</sub> ir CO taršos lygis, o NO<sub>2</sub> kiekis nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. išliko gana pastovus. Aplinkos stebėsenos svarba labiausiai priklauso nuo vyriausybės reguliavimo, technologijų pažangos ir visuomenės dalyvavimo siekiant veiksmingai sumažinti oro taršą ir apsaugoti aplinką.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> oro tarša, antropogeniniai šaltiniai, kietosios dalelės (PM), azoto oksidas (NOx), sieros dioksidas (SO<sub>2</sub>), ozonas (O₃), geografinės informacinės sistemos (GIS).</p>Mina Adel Shkrey FahimJūratė Sužiedelytė Visockienė
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-04-302024-04-301610.3846/mla.2024.21293Safe traffic problems of electric scooter in Lithuania
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/21284
<p>The article examines the increasingly prevalent and popular issue of electric scooters, classified as micromobility, participating in traffic in various cities worldwide and in Lithuania. The aim of the research is to present and analyze the experiences of Lithuania and foreign countries in developing infrastructure and legal frameworks for safer electric scooter traffic. It analyzes their benefits, legal regulations governing their use, and the adaptation of infrastructure for electric scooter traffic. Statistics from four years of traffic accidents involving scooters are provided, their primary locations and causes are analyzed, and conclusions and recommendations for improving electric scooter traffic safety are presented. The analysis shows that in Lithuania, the number of traffic accidents with scooters and the number of casualties in them increase annually, while the legal regulation and adaptation of infrastructure for electric scooter traffic vary among different countries.</p> <p>Article in Lithuanian.</p> <p><strong>Elektrinių paspirtukų saugaus eismo problemos Lietuvoje</strong></p> <p><strong>Santrauka</strong></p> <p>Straipsnyje nagrinėjama vis labiau įvairiuose pasaulio ir Lietuvos miestuose plintančios ir populiarios mikromobilumui priskiriamos transporto priemonės – elektrinių paspirtukų dalyvavimo eisme problema. Tyrimų tikslas yra pateikti ir išanalizuoti Lietuvos bei užsienio šalių patirtį, kuriant infrastruktūrą bei teisinę bazę saugesniam elektrinių paspirtukų eismui. Analizuojama jų nauda, teisinis naudojimo reglamentavimas, infrastruktūros pritaikymas elektrinių paspirtukų eismui. Pateikiama ketverių metų eismo įvykių su paspirtukais statistika, analizuojamos jų pagrindinės vietos bei priežastys, pateikiamos išvados ir rekomendacijos elektrinių paspirtukų eismo saugumui gerinti. Atlikta analizė rodo, kad Lietuvoje eismo įvykių su paspirtukais ir nukentėjusiųjų juose skaičius kasmet didėja, teisinis reglamentavimas bei infrastruktūros pritaikymas elektrinių paspirtukų eismui atskirose šalyse yra skirtingas.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> elektrinis paspirtukas, mikromobilumas, eismo saugumas, infrastruktūra eismo dalyviams.</p>Edita JuodvalkienėDonatas ČygasVilma Jasiūnienė
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-05-152024-05-151610.3846/mla.2024.21284Life cycle assessment of a condensing gas boiler and compare with an air source heat pump in a residential building
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/21298
<p>This study presents a comprehensive life cycle assessment (LCA) comparing the environmental impact of a Condensing Gas Boiler (CGB) and an Air Source Heat Pump (ASHP) within the context of a residential building. As the demand for sustainable and energy-efficient heating solutions rises, evaluating the environmental performance of these technologies becomes crucial for informed decision-making. The assessment encompasses the entire life cycle of both heating systems, including raw materials, production, transportation, installation, operation, and with deep focus on end-of-life disposal through recycling, landfill, and incineration. The environmental indicators considered in the analysis include greenhouse gas emissions, energy consumption, and other relevant impact categories. This study has been conducted using SimaPro 9.4.0 program database with IMPACT 2002+ method and findings from this research aim to guide homeowners, policymakers, and industry stakeholders in making informed decisions regarding the adoption of heating technologies in residential buildings. By shedding light on the environmental implications of CGBs and ASHPs, this LCA contributes valuable insights toward the transition to sustainable and energy-efficient residential heating solutions and destruction methodologies for better environmental gain.</p> <p>Article in English.</p> <p><strong>Gyvenamojo pastato kondensacinio dujų katilo gyvavimo ciklo vertinimas ir palyginimas su oro šilumos siurbliu</strong></p> <p><strong>Santrauka</strong></p> <p>Šiame tyrime pateikiamas išsamus gyvavimo ciklo vertinimas, kai lyginamas kondensacinio dujinio katilo (KDK) ir oro šilumos siurblio (OŠS) poveikis aplinkai gyvenamajame pastate. Didėjant tvarių ir efektyviai energiją vartojančių šildymo sprendimų paklausai, šių technologijų aplinkosauginio veiksmingumo vertinimas tampa labai svarbus priimant pagrįstus sprendimus. Vertinamas visas abiejų šildymo sistemų gyvavimo ciklas, įskaitant žaliavas, gamybą, transportavimą, įrengimą, eksploatavimą ir atliekų tvarkymą perdirbant, laidojant sąvartynuose ir deginant. Analizės metu nagrinėjami ekologiniai rodikliai apima šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, energijos suvartojimą ir kitas aplinkos poveikio kategorijas. Šis tyrimas atliktas naudojant SimaPro 9.4.0 duomenų bazę taikant IMPACT 2002+ metodą, o šio tyrimo išvados skirtos padėti būsto savininkams, politikos formuotojams ir pramonės suinteresuotiesiems subjektams priimti pagrįstus sprendimus dėl šildymo technologijų diegimo gyvenamuosiuose pastatuose. Išryškindama KDK ir OŠS poveikį aplinkai, ši gyvavimo ciklo analizė (GCA) prisideda prie vertingų įžvalgų pereinant prie tvarių ir efektyviai energiją vartojančių gyvenamųjų namų šildymo sprendimų ir energijos vartojimo mažinimo metodikų, kad būtų sumažinta žala aplinkai.<strong><br></strong></p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> gyvavimo ciklo analizė, kondensacinis dujinis katilas, oro šilumos siurblys, gruntinis šilumos siurblys, vandens šilumos siurblys, šiltnamio efektą sukeliančios dujos, karštas vanduo.</p>Abu Muhammad Mustakim RezaArtur Rogoža
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-05-272024-05-271610.3846/mla.2024.21298Experimental research on the selected biofiltration materials under dynamic conditions
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/21297
<p>Hydrogen sulfide (H<sub>2</sub>S) is a hazardous chemical compound present in raw biogas and requires removal. Biofiltration offers an eco-friendly solution by utilizing sulfur oxidizing bacteria (SOBs) within a biofilter. This biofilter typically comprises packing material to house SOBs and facilitate desulfurization. To optimize removal efficiency (RE), the physicochemical properties of packing materials (organic/inorganic/synthetic) need evaluation. This study focused on the characteristics of sewage sludge and biochar samples produced via pyrolysis at temperatures of 400 °C, 500 °C, and 600 °C, along with cellular concrete (CLC) waste and polyurethane foam (PUF). Measurements included bulk density, pH, and electrical conductivity, with discussion on their impact on H<sub>2</sub>S purification from biogas under dynamic conditions. Ultimately, PUF, CLC waste, biochar after 600 °C pyrolysis, and sewage sludge exhibited superior performance in terms of lowest bulk density, optimal pH, and highest electrical conductivity.</p> <p>Article in English.</p> <p><strong>Eksperimentinis pasirinktos biofiltracijos medžiagos tyrimas dinaminėmis sąlygomis</strong></p> <p><strong>Santrauka</strong></p> <p>Vandenilio sulfidas (H<sub>2</sub>S) yra vienas iš nepageidaujamų toksiškų cheminių junginių, esančių biodujose, todėl jį reikia pašalinti. Šių dujų biofiltravimas yra aplinkai nekenksmingas būdas. Įprastą biofiltrą sudaro filtravimo medžiaga kaip sieros oksiduojančių bakterijų gyvenamoji vieta. Siekiant optimizuoti H<sub>2</sub>S pašalinimo efektyvumą, eksperimentų metu turi būti įvertinta pasirinktų organinių filtravimo medžiagų fizikinių ir cheminių savybių įtaka biofiltravimo procesui. Tyrimo metu buvo nagrinėtos svarbiausios nuotekų dumblo mėginių charakteristikos ir bioanglis (po pirolizės: 400 °C, 500 °C ir 600 °C), taip pat akytojo betono atliekos ir poliuretano putos. Filtravimo medžiagų pasirinktos frakcijos buvo: mažesnės nei 0,6 mm ir nuo 0,6 mm iki 1 mm. Atlikti matavimai apėmė tūrinį tankį, pH ir elektrinį laidumą bei buvo aptartas šių savybių poveikis H<sub>2</sub>S valymui iš biodujų.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> H2S šalinimas, biofiltravimas, pakavimo medžiagos, fizikinės ir cheminės savybės.</p>Kamyab MohammadiRasa Vaiškūnaitė
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-05-312024-05-311610.3846/mla.2024.21297Application of permeable asphalt pavement construction in traffic areas
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/21287
<p>Lithuania’s total road network consists of more than 84000 km of roads, of which more than 21000 km are national roads. Roads of national importance are managed by the Lithuanian Road Administration. The remaining roads are classified as local roads managed by local governments. Road installation and maintenance often lead to the problem of surface water drainage and accumulation on the road surface. The aim of this study is to identify and propose the most appropriate permeable asphalt pavement construction to solve this problem, taking into account the purpose of the application and the class of pavement structure. The scope of the study identifies three recommended permeable asphalt pavement designs for the installation of DK 0.1-DK 1 pavement structures in ancillary streets, parking and recreation areas where light vehicle traffic with occasional heavy vehicle traffic. It has also been found that in areas of high traffic intensity, it is appropriate to use an alternative to permeable pavements – a permeable pavement design for the shoulder, where the roadway structure is impermeable to water and the shoulders are permeable to water (a permeable pavement structure is installed). The recommended permeable asphalt pavement structures, when properly selected, reduce the risk of flooding on the roadway.</p> <p>Article in Lithuanian.</p> <p><strong>Vandeniui pralaidžių asfalto dangos konstrukcijų taikymas transporto eismo zonoms</strong></p> <p><strong>Santrauka</strong></p> <p>Bendrą Lietuvos kelių tinklą sudaro daugiau kaip 84 tūkst. km kelių, iš kurių daugiau kaip 21 tūkst. km yra valstybinės reikšmės keliai. Valstybinės reikšmės kelius patikėjimo teise valdo akcinė bendrovė „Via Lietuva“. Likę keliai priskiriami vietinės reikšmės keliams, kuriuos valdo savivaldos. Įrengiant ir prižiūrint kelius dažnai susiduriama su paviršinių nuotekų nuleidimo ir kaupimosi važiuojamojoje dalyje problema. Šiuo tyrimu siekiama nustatyti ir pasiūlyti šiai problemai spręsti tinkamiausias vandeniui pralaidžias asfalto dangos konstrukcijas atsižvelgiant į taikymo paskirtį ir dangos konstrukcijos klasę. Tyrime nustatytos trys rekomenduojamos vandeniui pralaidžios asfalto dangos konstrukcijos, taikytinos įrengiant DK 0,1–DK 1 klasės dangos konstrukcijas pagalbinėse gatvėse, automobilių stovėjimo ir poilsio aikštelėse, kuriose vyrauja lengvųjų transporto priemonių eismas esant pavieniam sunkiasvorio transporto važiavimui. Taip pat nustatyta, jog didelio eismo intensyvumo vietovėse tikslinga taikyti vandeniui pralaidžioms dangoms alternatyvų sprendinį – vandeniui pralaidžios dangos konstrukcijos kelkraštį, kai važiuojamosios dangos konstrukcija yra nelaidi vandeniui, o kelkraščiai – pralaidūs vandeniui (įrengiama vandeniui pralaidi dangos konstrukcija). Tinkamai pasirinktos rekomenduojamos vandeniui pralaidžios asfalto dangų konstrukcijos sumažina važiuojamosios dalies užtvindymo riziką.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> vandeniui pralaidi dangos konstrukcija, asfalto danga, poringasis asfaltas, pralaidumas vandeniui.</p>Ieva JakubėnaitėAudrius VaitkusJudita Škulteckė
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-06-032024-06-031610.3846/mla.2024.21287A review of aquatic plant biomass pretreatment methods for biogas production
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/21313
<p>The increasing global demand for renewable energy sources has led to interest in generating biogas from aquatic plant biomass. This research examines the pretreatment methods of biomass, aiming to enhance the efficiency of biogas production processes. The analysis presents mechanical, chemical, biological, or combined pretreatment techniques, assessing their respective advantages, limitations, and potential synergies. The review extends beyond individual methodologies to identify potential synergies or sequential applications that could maximize biogas production efficiency. This study ultimately facilitates moving the field forward, contributes to the transition to more sustainable energy solutions, identifies gaps in existing researches, paving the way for future investigations and combat to solve upcoming energy problems.</p> <p>Article in English.</p> <p><strong>Vandens augalų biomasės pirminio apdorojimo biodujų gamybai metodų apžvalga</strong></p> <p><strong>Santrauka<br></strong></p> <p>Pasaulyje didėjanti atsinaujinančių energijos išteklių paklausa paskatino susidomėjimą biodujų gamyba iš vandens augalų biomasės. Šiame darbe nagrinėjami biomasės pirminio apdorojimo metodai, kuriais siekiama padidinti biodujų gamybos procesų efektyvumą. Analizėje pateikiami mechaniniai, cheminiai, biologiniai arba kombinuoti pirminio apdorojimo būdai, įvertinami atitinkami jų pranašumai, trūkumai ir galima sinergija. Darbas apima atskirų metodų apžvalgą, kad būtų galima nustatyti galimas sinergijas arba nuoseklius pritaikymus, kurie galėtų padidinti biodujų gamybos efektyvumą. Šis darbas prisideda prie energijos gamybos sektoriaus pažangos ir tvaresnių energijos sprendimų, išryškina esamų taikymo metodų spragas bei atveria kelią sprendžiant būsimas energetikos problemas.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> anaerobinis skaidymas, biodujos, mikrodumbliai, pirminis apdorojimas, vandens biomasė, bioreaktorius.</p>Zamira KazizovaAlvydas Zagorskis
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-06-042024-06-041610.3846/mla.2024.21313Research and analysis of the potential use of plastic waste from the mechanical processing of plastics
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/21323
<p>Plastic is increasingly used worldwide and is becoming an essential part of everyday life. There are many scientific articles on recycling or recycling methods for plastics, but so far there are few solutions for the use of the waste generated by plastic de-waste treatment processes. Proper management of plastic waste can reduce the negative impact on the environment and human beings. In this paper, the waste generated during the mechanical processing of plastic is investigated its suitability for biofilter loading. In this way, the amount of plastic waste generated could be reduced and the air could be cleaned from unpleasant odours and other pollutants generated during the treatment of plastic waste.</p> <p>Article in Lithuanian.</p> <p><strong>Plastiko mechaninio apdorojimo atliekų tyrimai ir panaudojimo galimybių analizė</strong></p> <p><strong>Santrauka</strong></p> <p>Plastikas visame pasaulyje naudojamas vis dažniau ir tampa kasdienio gyvenimo dalimi. Yra nemažai mokslinių straipsnių apie plastiko perdirbimą ar perdirbimo būdus, tačiau iki šiol yra nedaug sprendimų, kaip panaudoti plastiko atliekų apdorojimo procesuose susidarančias atliekas. Tinkamai tvarkant plastiko atliekas, galima sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmogui. Šiame darbe tiriamos plastiko mechaninio apdorojimo metu susidarančių atliekų savybės ir jų tinkamumas panaudoti kaip oro valymo biofiltro įkrova. Naudojant šias atliekas kaip biofiltro įkrovą, būtų galima mažinti susidarančių plastiko atliekų kiekį ir atsirastų galimybė valyti nemalonius kvapus ir kitus teršalus iš oro, susidarančių plastiko atliekų apdorojimo ar kituose pramonės procesuose.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> plastikas, plastiko atliekos, mechaninis apdorojimas, oro valymo biofiltro įkrova.</p>Emilija GaleckaitėEglė Marčiulaitienė
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-06-062024-06-061610.3846/mla.2024.21323Possibilities of applying a low-temperature centralized heat supply network in a multi-apartment building district
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/21317
<p>Lithuania‘s district heating (DH) network tends to maintain high heat transfer temperatures, which limit the efficiency of the system. The aim of this study is to assess the impact of DH and reduced heat transfer temperature in the building on space heating and the possibility of reducing the heat transfer temperature (down to 60 °C) in the DH network by looking at different scenarios and the heat demand of buildings. Three alternatives were analysed: the installation of a temperature-lowering module (mixing unit) in the thermal chamber and the retro-fitting of existing piping and heating appliances, where the temperature of the DH fluid is lowered up to 60 °C and the temperature of the radiators is lowered to 60/40/20. The possibility of lowering the DH heat transfer temperature without upgrading the network by installing heat pumps individually in the buildings or in the heat chamber is examined. An hourly data analysis of a 2-year heating system model for a typical building showed that lowering the DHW temperature to 60 °C and leaving the existing area of heating appliances in the building will not meet the heat demand of the buildings.</p> <p>Article in Lithuanian.</p> <p><strong>Žemos temperatūros centralizuoto šilumos tiekimo tinklo pritaikymo galimybės daugiabučių namų </strong><strong>kvartale</strong></p> <p><strong>Santrauka</strong></p> <p>Lietuvos centralizuotuose šilumos tiekimo tinkluose dažniausiai išlaikomos aukštos šilumnešio temperatūros, kurios apriboja sistemos efektyvumo didinimą. Straipsnyje siekiama įvertinti centralizuoto šilumos tiekimo tinklo (CŠT) ir pastate sumažėjusios šilumnešio temperatūros įtaką patalpų šildymui bei šilumnešio temperatūros žeminimo galimybes (iki 60 °C) CŠT tinkle apžvelgiant skirtingus scenarijus bei siekiant užtikrinti pastatų šilumos poreikius. Buvo analizuojamos 2 alternatyvos: temperatūras žeminančio modulio (pamaišymo mazgo) šiluminėje kameroje įrengimas bei esamų vamzdynų ir šildymo prietaisų modernizacija, kai žeminama CŠT šilumnešio temperatūra iki 60 °C, o radiatorių temperatūrinis grafikas – 60/40/20. Išnagrinėta galimybė žeminti CŠT šilumnešio temperatūrą be pastato šildymo sistemos modernizavimo įrengiant šilumos siurblius (ŠS) individualiai pastatuose. Atlikta tipinio pastato 2 metų šildymo sistemos modelio valandinė duomenų analizė parodė, kad žeminant CŠT temperatūrą iki 60 °C bei pastate paliekant esamą šildymo prietaisų plotą pastatų šilumos poreikis bus nepatenkintas.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> centralizuotas šilumos tiekimas, 4 kartos centralizuotas šilumos tiekimas, šildymo sistemos temperatūros žeminimas, šilumos siurblys.</p>Edita RugieniūtėJuozas Bielskus
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-06-132024-06-131610.3846/mla.2024.21317Improvement of incident management model using machine learning methods
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/21633
<p>Technical support of IT infrastructure is a crucial aspect of organizational operations, with the most challenging task being ensuring service continuity. Quality support guarantees high IT efficiency, but complex incidents reduce support quality and require effective management. Incident management includes configuration processes and control of technical solutions. To improve technical support, adhering to both quantitative and qualitative standards and considering system specifics is necessary. According to service level agreements (SLA), the resolution time of incidents is important. „Service Desk“ tools, applying machine learning methods, can help optimize these processes. Incorrectly classified user requests lead to additional work for the IT team and delay incident resolution. Machine learning methods, such as K-means clustering, Random Forest regression, and classification, can optimize incident management and speed up resolution time. The research analyzes „Service Desk“ incident data to model resolution times and improve incident management.</p> <p>Article in Lithuanian.</p> <p><strong>Incidentų valdymo modelio tobulinimas, taikant mašininio mokymosi metodus</strong></p> <p><strong>Santrauka </strong></p> <p>IT infrastruktūros techninis palaikymas yra esminis organizacijos veiklos aspektas, kurio sudėtingiausia užduotis yra užtikrinti veikimo tęstinumą. Kokybiškas palaikymas garantuoja aukštą IT efektyvumą, tačiau sudėtingi incidentai sumažina palaikymo kokybę ir reikalauja veiksmingo valdymo. Incidentų valdymas apima konfigūracijų procesus ir techninių sprendimų kontrolę. Siekiant pagerinti techninį palaikymą, būtina laikytis tiek kiekybinių, tiek kokybinių standartų ir atsižvelgti į sistemų specifiką. Pagal paslaugų lygio sutartis (SLA) svarbus incidentų sprendimo laikas. „Service Desk“ įrankiai, taikant mašininio mokymosi metodus, gali padėti optimizuoti šiuos procesus. Naudotojų neteisingai klasifikuotos užklausos lemia papildomą IT komandos darbą ir vilkina incidentų sprendimą. „K-means“ klasterizacijos, „Random Forest“ regresijos ir klasifikacijos mašininio mokymosi metodai gali optimizuoti incidentų valdymą ir pagreitinti sprendimo laiką. Tyrimo tikslas yra analizuoti „Service Desk“ incidentų duomenis, siekiant modeliuoti sprendimų laiką ir pagerinti incidentų valdymą.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> IT infrastruktūra, techninis palaikymas, incidentų valdymas, incidentų sprendimo laikas, Service Desk, mašininio mokymosi metodai, užklausos klasifikavimas.</p>Roman JevsejevMindaugas Bereiša
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-06-062024-06-061610.3846/mla.2024.21633Shelf for serving lines development and launching to the market
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/18861
<p>In today’s market, there is a very intense competition, as well as the unpredictability of customer desires and market trends that change at a rapid speed, resulting in a shorter product life cycle. The purpose of this article is to examine the industry of commercial kitchens and the main aspects could be the key of successfully launching shelf for serving lines to the market. The empirical research background for this study is defined by the performed survey-questionnaire. The results of the survey of enterprises that specialize in manufacturing professional kitchen equipment, as well as the results of the survey of customers who are interested in such products, are presented in this article. The aim of both surveys was to determine which success aspects the company should rely on, and which are the most important for successful product development and market launch. Based on the result of the research and the information which was gathered, a model for the successful development and launch of a shelf for serving lines was developed and proposed. It is a hybrid type model which is based on the principles of Stage-Gate model, Decision process model which was suggested by Kotler and Keller and Agile set of values and principles. It has 7 stages and, stages have 6 gates where the project is assessed every time. This model is a recombinational tool of launching the product to the market which could help to identify the problematic issues within the ongoing process in the company.</p> <p>Article in English.</p> <p><strong>Ekspozicinės lentynos kūrimas ir išleidimas į rinką</strong></p> <p><strong>Santrauka</strong></p> <p>Šiuolaikinėje rinkoje vyrauja labai intensyvi konkurencija: nuolat besikeičiančios rinkos tendencijos ir nepastovūs, nenuspėjami klientų norai trumpina produkto gyvavimo ciklą. Šio straipsnio tikslas yra išnagrinėti profesionalių virtuvių įrangos gamintojų rinką bei nustatyti pagrindinius aspektus, kurie galėtų būti raktas į sėkmingą ekspozinės lentynos išleidimą į rinką. Šio empirinio tyrimo pagrindą sudaro apklausos klientams ir įmonėms, kurios specializuojasi šioje pramonės srityje. Šiame straipsnyje pateikiami įmonių, kurios specializuojasi profesionalios virtuvės įrangos gamyboje, apklausos rezultatai, taip pat tokiais gaminiais besidominčių klientų apklausos rezultatai. Abiejų apklausų tikslas buvo nustatyti, kokiais sėkmės aspektais įmonė turėtų pasikliauti, siekdama sėkmingo produkto kūrimo ir išleidimo į rinką. Remiantis tyrimo rezultatais ir surinkta informacija, buvo sukurtas ir pristatytas modelis, kurį taikant galima tikėtis sėkmingo ekspozcinės lentynos kūrimo ir išleidimo į rinką. Tai hibridinio tipo modelis, kuris yra sudarytas iš 7 etapų, kurių kiekvienas taip pat turi fazę, kurioje kiekvieną kartą yra vertinamas projektas. Šis modelis yra rekomendacinio pobūdžio, kaip išleisti naujai sukurtą produktą į rinką, arba gali padėti identifikuoti probleminius klausimus vykstančiame procese.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> produktas, kūrimas, išleidimas, profesionali virtuvinė įranga, komercinė virtuvė, ekspozicinė lentyna, faktoriai, aspektai, rinka.</p>Albertas Valiokas
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-01-052024-01-051610.3846/mla.2024.18861Key performance indicators for start-ups in furniture industry
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/18866
<p>It is not uncommon to see start-ups suddenly fail. Often, startups try to follow the example of other, successful companies, but they don’t always succeed, so this article looks at KPIs for startups in the furniture industry. The furniture industry in the Baltic States is reviewed and their development at different stages of the company’s growth is analyzed. The product factors and interrelationships of a successful furniture company have been identified. The article presents the results of the surveyed companies engaged in the development of products for the furniture industry. The reasons and the main factors influencing the success of the company are given. Based on the results of the study, a model for the development of KPIs for start-ups in the furniture industry is presented and conclusions and suggestions are presented. The model consisted of 10 different spheres (success factors, fail factors, inbound logistics, outbound logistics, marketing & sales, procurement, operation, service, HRM, technology development, sustainability) for 5 different companies size (1–9 employees, 10–49 employees, 50–99 employees, 100–249 employees and 250 and more employees). In the model were overwide main KPIs blocks and suggested considerate of companies size.</p> <p>Article in English.</p> <p><strong>Baldų pramonės startuolių pagrindiniai sėkmės rodikliai</strong></p> <p><strong>Santrauka</strong></p> <p>Neretai pastebima, kad naujos įmonės staiga žlunga. Dažnai startuoliai bando sekti kitų, sėkmingų įmonių pavyzdžiu, tačiau ne visada pavyksta, todėl šiame straipsnyje apžvelgiami baldų pramonės startuolių KPI. Apžvelgiama baldų pramonė Baltijos šalyse ir analizuojama jų raida skirtinguose įmonės augimo etapuose. Nustatyti sėkmingos baldų įmonės gaminių veiksniai ir tarpusavio ryšiai. Straipsnyje pateikiami apklaustų įmonių, užsiimančių gaminių baldų pramonei kūrimu, rezultatai. Pateikiamos priežastys ir pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką įmonės sėkmei. Remiantis tyrimo rezultatais, pateikiamas baldų pramonės startuolių KPI kūrimo modelis ir pateikiamos išvados bei pasiūlymai.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> KPI, baldų pramonė, startuolis, gamyba, sėkmės rodikliai.</p>Guoda Kirjazovaitė
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-01-112024-01-111610.3846/mla.2024.18866Assessment of the implementation of innovations in Lithuania industrial enterprises
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/18867
<p>With the ever-changing needs of consumers and technology, innovation is seen as an essential element of business to ensure the success and competitiveness of companies in the marketplace. The aim of this article is to identify and evaluate the factors determining the implementation of innovations in Lithuanian industrial enterprises. The article examines the concept of innovation, classification models and theoretical factors of innovation implementation. According to the developed research methodology, a questionnaire survey of companies in the engineering and technology industry sector was conducted. The analysis of the research data, which allowed to identify the most important factors for the implementation of innovations, identified problem areas. At the end of the study, a model of factors determining innovation implementation was created, based on the innovation implementation process, empirical research data and the disturbance management process. The model depicts the factors determining and hindering the implementation of innovations identified in the empirical research, integrated into the process of innovation implementation, and the process of eliminating disturbances proposed for the hindering factors. At the end of the article, the research conclusions and suggestions are presented.</p> <p>Article in Lithuanian.</p> <p><strong>Inovacijų diegimą lemiančių veiksnių vertinimas Lietuvos pramonės įmonėse</strong></p> <p><strong>Santrauka</strong></p> <p>Vis sparčiau besikeičiant vartotojų poreikiams ir technologijoms, inovacijos yra laikomos būtinu verslo elementu, užtikrinančiu įmonių verslo sėkmę ir konkurencingumą rinkoje. Šio straipsnio tikslas yra identifikuoti ir įvertinti inovacijų diegimą Lietuvos pramonės įmonėse lemiančius veiksnius. Straipsnyje nagrinėjama inovacijų samprata, klasifikavimo modeliai ir teoriniai inovacijų diegimo veiksniai. Pagal sukurtą tyrimo metodologiją atlikta inžinerijos ir technologijų pramonės sektoriaus įmonių anketinė apklausa. Atlikta tyrimo duomenų analizė, kuri leido identifikuoti svarbiausius veiksnius inovacijų diegimui, nustatytos probleminės sritys. Tyrimo pabaigoje sukurtas inovacijų diegimą lemiančių veiksnių modelis, paremtas inovacijų diegimo procesu, empirinio tyrimo duomenimis bei trikdžių valdymo procesu. Modelyje vaizduojami empiriniame tyrime nustatyti inovacijų diegimą lemiantys ir stabdantys veiksniai, integruoti į inovacijų diegimo procesą, trukdantiems veiksniams pasiūlytas trikdžių eliminavimo procesas. Straipsnio pabaigoje pateiktos tyrimo išvados ir pasiūlymai.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> inovacijų diegimas, inovacijų veiksniai, Lietuvos pramonė, veiksnių vertinimas.</p>Vaida Kancieriūtė
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-01-122024-01-121610.3846/mla.2024.18867Measurement of electrical conductivity and resistivity of Cu-Nb18% microcomposite conductor and its welded joint
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/19110
<p>Systems generating strong magnetic fields are widely used in modern fundamental and applied research as well as in the most innovative industrial processes. These devices generate magnetic fields that reach 5–100 T and the conductors are subjected to a huge Lorentz force, so the conductor material must be extremely strong (UTS ≥ 700 MPa) and have a good specific electrical conductivity (IACS ≥ 60%). Since traditional conductors such as copper, aluminum, gold, and silver cannot withstand such loads, microcomposite materials have been developed that are characterized by such high strength and good specific electrical conductivity. This paper reviews the specific electrical conductivity and specific electrical resistance characteristics of conductor and factors affecting them, methods of measuring these electrical characteristics as well as properties of Cu-Nb18% microcomposite conductor. This paper also describes the methodology for measuring the specific electrical conductivity and specific electrical resistance of the Cu-Nb18% microcomposite conductor solid and with welded joint (welded by using butt welding). The comparison of application possibilities of used methodologies and obtained characteristics was carried out.</p> <p>Article in Lithuanian.</p> <p><strong>Cu-Nb 18 % mikrokompozitinio laidininko ir jo virintinių jungčių elektrinio laidumo ir savitosios elektrinės varžos matavimo ypatumai</strong></p> <p><strong>Santrauka</strong></p> <p>Šiuolaikiniuose fundamentiniuose, taikomuosiuose tyrimuose bei inovatyviausiuose industriniuose procesuose yra plačiai taikomi stiprių magnetinių laukų sistemos. Šie įrenginiai generuoja magnetinius laukus, kurie siekia 5–100 T, o laidininkai yra veikiami didžiulės Lorentzo jėgos, todėl laidininkų medžiaga turi būti itin tvirta (UTS ≥ 700 MPa) ir turėti gerą savitąjį elektrinį laidumą (IACS ≥ 60 %). Kadangi tradiciniai laidininkai tokie kaip varis, aliuminis, auksas, sidabras negali atlaikyti tokių apkrovų, buvo sukurtos mikrokompozitinės medžiagos, kurios pasižymi dideliu stipriu ir turi gerą savitąjį elektrinį laidumą. Šiame darbe apžvelgiamos laidininkų savitojo elektrinio laidumo bei savitosios elektrinės varžos charakteristikos, jiems įtaką darantys veiksniai, šių elektrinių charakteristikų matavimo metodikos, Cu-Nb 18 % mikrokompozitinio laidininko savybės. Taip pat šiame darbe yra aprašomos Cu-Nb 18 % mikrokompozitinio laidininko su virintine jungtimi (pagaminta taikant sandūrinį kontaktinį suvirinimą) ir vientiso Cu-Nb 18 % laidininko savitojo elektrinio laidumo ir savitosios elektrinės varžos matavimo metodikos, atliktas metodikų taikymo galimybių ir gautų charakteristikų palyginimas.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> elektrinis laidumas, savitoji elektrinė varža, Cu-Nb mikrokompozitiniai laidininkai, virintinės jungtys, matavimai.</p>Paulius BeinorasNikolaj Višniakov
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-01-172024-01-171610.3846/mla.2024.19110Investigation of low-cost piezoelectric force sensor
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/20489
<p>The use of piezoelectric force sensors is well-established in industrial systems and devices, but their adoption in consumer products has been limited due to the high cost of implementation as well as complex peripheral electronics. This paper proposes an alternative approach to force sensing using commonly available piezoelectric buzzer elements, which could potentially reduce the cost of such sensors and promote their integration into consumer products. The paper represents experimental investigations of output characteristics of two different piezoelectric force sensors, which are based on disc-shaped buzzers. The goal of the investigation is to indicate and experimentally confirm electromechanical characteristics of proposed piezoelectric sensors under different sensing and signal management conditions. The results of the investigations showed that piezo buzzers have the potential to serve as cost-effective force sensors in consumer products as well as in different mechatronic systems.</p> <p>Article in English.</p> <p><strong>Pjezoelektrinių jėgos sensorių tyrimas</strong></p> <p><strong>Santrauka</strong></p> <p>Pjezoeletriniai jėgos sensoriai jau seniai yra naudojami industrinėse sistemose ir prietaisuose. Bet šių jutiklių pritaikymas buitinėje technikoje bei kituose plataus vartojimo prietaisuose iki šiol buvo ribotas dėl didelių diegimo kaštų ir sudėtingos periferinės elektronikos, reikalingos pjezoelektrinių jėgos sensorių signalams interpretuoti. Šiame straipsnyje bus nagrinėjamas alternatyvus, plačiai paplitusių pjezogarsiakalbių (angl. <em>piezo buzzer</em>) panaudojimas jėgos matavimams atlikti. Straipsnyje pateikiami eksperimentiniai dviejų skirtingų pjezoelektrinių jėgos jutiklių, pagrįstų disko formos garsiakalbiais, charakteristikų tyrimai. Tyrimo tikslas – parodyti ir eksperimentiškai patvirtinti siūlomų pjezoelektrinių jutiklių elektromechanines charakteristikas skirtingomis matavimo ir signalo valdymo sąlygomis. Tyrimų rezultatai parodė, kad pjezogarsiakalbiai gali būti ekonomiški jėgos jutikliai tiek plataus vartojimo gaminiuose, tiek įvairiose mechatroninėse sistemose.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai: </strong>jėgos jutiklis, jėgos matavimas, pjezoelektrinės medžiagos, disko formos pjezoelektriniai garsiakalbiai.</p>Alfredas KerulisAndrius Čeponis
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-01-252024-01-251610.3846/mla.2024.20489Measuring sustainability in supply chain management in construction companies
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/19088
<p>This paper provides an analysis of the most important sustainability indicators for SSCM in construction and gives a detailed overview of what has been scientifically accomplished in the field to date, and identifies areas for further research. The most important sustainability indicators were also grouped and presented in the literature review into the main seven assessment groups of the SSCM construction industry and ranked by experts from Northern Italy and Lithuania in several different ways. <br>Based on the data from the Table 3, it can be inferred that a harmonious work environment among ecological sustainability indicators appeared as the most crucial indicator for respondents. Environmental education was among the most important social indicators. In the legal group, work efficiency emerged as the most significant indicator, while in the physical group, sustainable resource use was crucial. In the political realm, economic and political stability was the most important, and among technological indicators, innovation stood out. Among economic indicators, profit was the most significant sustainability indicator for respondents. <br>A general indicator importance method combined results obtained from expert surveys using various methods. The ranking of sustainability indicators in each group was not included in the calculation of the overall indicator importance, but the results were similar in both cases. The determined importance of indicator values could be adapted for further analysis, specifically for multicriteria evaluation, as per the conceptual model shown in Figure 1. <br>This article provides members of the construction industry with detailed calculations and results of the evaluation of key sustainability indicators related to supply chain groups. This study explores several possible ways to measure the importance of sustainability indicators, which could provide further theoretical insights into SSCM in the construction industry and help develop an accurate sustainability index model.</p> <p>Article in Lithuanian.</p> <p><strong>Tiekimo grandinės valdymo statybos įmonėse tvarumo matavimas</strong></p> <p><strong>Santrauka</strong></p> <p>Šiais laikais mokslininkai vis dažniau atsižvelgia į tvarumo aspektą statybų sektoriuje. Siekdami pabrėžti augančią tvarumo sampratos svarbą bendrojoje darbo kultūroje, statybų įmonių vadovai turėtų atlikti tvariojo tiekimo grandinės valdymo vertinimą ir diegti tvarumui matuoti skirtą indeksą. Tvarumo vertinimas statybos tiekimo grandinės valdymo procese (TGV) dažniausiai atliekamas atsižvelgiant į ekonominius, fizinius, socialinius ir geografinius rodiklius, Brundtlando konvencijos nutarimu geriau žinomus kaip TBL (angl. Triple Bottom Line).<br>Atlikus išplėstinę akademinės literatūros analizę, pasikonsultavus su darniosios statybos pramonės ekspertais buvo apžvelgta esama tiekimo grandinės (TG) tvarumo vertinimo situacija statybų sektoriuje. Straipsnyje pateikti tyrimai, skirti nagrinėti tvariosios tiekimo grandinės valdymą (TTGV) statybų sektoriuje iš holistinės perspektyvos, daugiausia dėmesio skiriant tvarumo matavimo svarbai statybos srityje. Antroje straipsnio dalyje buvo pristatyti apklausos metu gauti respondentų rezultatai vertinant tvarumo rodiklius statybų sektoriuje skirtingais metodais. Šiame darbe pateikiamas autorės sudarytas tvarumo rodiklių sąrašas, skirtas statybos bendrovių tiekimo grandinėms nagrinėti. Šie tvarumo rodikliai buvo suskirstyti į kategorijas, priskirti vienai ar porai tvarumo grupių, peržiūrint jų naudojimą ankstesnėje literatūroje. Atlikus išplėstinę 30 respondentų iš Lietuvos ir Šiaurės Italijos statybos sektoriaus profesionalų apklausą buvo sudaryti tvarumo rodiklių vertinimo sąrašai, kuriuose tvarumo rodikliai statybų sektoriuje pagal svarbą buvo įvertinti keliais skirtingais būdais. Šie rodikliai apima TTGV statybos įmonėse taikymo principus. Galiausiai, siekiant kiekybiškai įvertinti tvarumo rodiklius, įvertinti jų efektyvumą ir klasifikaciją, buvo pristatytas svarbiausių tvarumo rodiklių sąrašas. Rodiklių svarbos nustatymas gali padėti akademikams tvarumo rodiklių matavimo indekso kūrimo procese, prisidėti prie tvariosios politikos formavimo ir pagerinti statybos sektoriaus bendrovių strategijas. <br>Šio straipsnio autorės pasiūlyta statybos įmonių TGV tvarumo vertinimo ir matavimo sistema gali būti plėtojama svarbiausių TTGV rodiklių statybai vertinti ir geriausiam statybos įmonių tiekėjui parinkti, taip pat naudojama sprendžiant daugiakriterio vertinimo problemas. Šio tyrimo tikslas – įvertinti TTGV rodiklių reikšmę statybos pramonėje ir nustatyti, kuri tvarumo vertinimo sistema yra optimali tvariajai statybai patikimumo, sąnaudų mažinimo ir ilgaamžiškumo principų požiūriu. Šie komponentai yra vieni sudėtingiausių statybos inžinerijos ir valdymo uždavinių.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> statybos pramonė, tvarumo rodiklis, statybos tiekimo grandinė, tvarumo matavimas, tvariosios tiekimo grandinės valdymas.</p>Ieva Cataldo
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-03-142024-03-141610.3846/mla.2024.19088Assessing the impact of AI integration on advancing circular practices in construction
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/21029
<p>This study provides a thorough examination of the potential and problems associated with integrating artificial intelligence (AI) into the circular economy (CE) framework within Sri Lanka’s construction industry. The study uses approach that combines primary data obtained through a questionnaire survey involving several stakeholders with secondary data analysis from academic sources. The data were interpreted using descriptive and statistical analysis, such as Kendall’s Tau correlation and Pearson’s correlation. There is an optimistic view about AI’s potential advantages, including resource and energy conservation, even if the technology is still in its early integration phases. Nevertheless, there are still significant barriers to adoption, such as a lack of knowledge and reluctance to change. The study offers a conceptual framework for combining AI with CE principles, including IoT, computer vision, and machine learning technologies to enhance the Reduce, Reuse, and Recycle (3R) CE principles. This framework supports cooperative efforts, skill development, and policy development to support sustainable building practices in Sri Lanka.</p> <p>Article in English.</p> <p><strong>Dirbtinio intelekto, taikant žiedinę ekonomiką statyboje, poveikio vertinimas</strong></p> <p><strong>Santrauka</strong></p> <p>Šiame tyrime nagrinėjamos dirbtinio intelekto (DI) integravimo į žiedinės ekonomikos (ŽE) sistemą Šri Lankos statybos pramonėje galimybės ir ribojantys veiksniai. Tyrime taikomas metodas, kuriame derinami duomenys, gauti atlikus kelių suinteresuotųjų šalių anketinę apklausą, ir duomenys, gauti atlikus mokslo literatūros šaltinių analizę. Duomenys buvo interpretuojami taikant aprašomąją ir statistinę analizes, Kendall’s Tau koreliaciją ir Pearson’o koreliaciją. Optimistiškai vertinant, nors DI technologija dar tik pradedama integruoti statybų sektoriuje, pastebimi jos privalumai, pvz., išteklių ir energijos taupymas. Nepaisant to, vis dar esama didelių diegimo kliūčių, tokių kaip žinių trūkumas ir nenoras keistis. Tyrime siūloma koncepcinė sistema, sistema, kurioje DI derinamas su ŽE principais, įskaitant daiktų internetą, kompiuterinę regą ir mašininio mokymosi technologijas. Tai leistų patobulinti ŽE principus: „mažinti, pakartotinai naudoti ir perdirbti“ (3R). Taikant siūlomą sistemą skatinamas bendradarbiavimas, įgūdžių ugdymas ir politikos formavimas siekiant remti tvarią statybos praktiką Šri Lankoje.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> dirbtinis intelektas, užstatyta aplinka, žiedinė ekonomika, tvarumas, Šri Lanka.</p>Thilina Ganganath WeerakoonJūratė ŠliogerienėZenonas Turskis
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-05-022024-05-021610.3846/mla.2024.21029Price recalculation model of construction contracts
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/19221
<p>In recent years, the world economy has experienced rapid economic change in the construction sector and record inflation. The rapidly rising prices of construction materials and machinery in the construction market are also pushing up the cost of construction services. The main problem is that construction projects have been drawn up and contracts between clients and contractors have been awarded at previous prices, and it is therefore necessary to look for opportunities to index the price of construction contracts. The aim of the study is to propose a mathematical model and a smartphone application for the price recalculation of construction projects. The success of a construction project depends on the correct decisions taken at the stage of preparation and implementation of the procurement documents for construction contracts, a complex process requiring a lot of legal and technological knowledge. The proposed mathematical model would help clients and contractors to carry out the calculation of the price according to the construction price index quickly and without the need for extensive specialist technical expertise. The mathematical model is adapted to smartphones with Android software.</p> <p>Article in Lithuanian.</p> <p><strong>Statybos rangos sutarčių kainos perskaičiavimo modelis</strong></p> <p><strong>Santrauka</strong></p> <p>Pastaraisiais metais pasaulio ekonomika patyrė spartų statybos šakos ekonomikos pokytį bei rekordinę infliaciją. Statybų rinkoje sparčiai kilo statybinių medžiagų bei mechanizmų kainos, didėjo statybinių paslaugų kainos. Didžiausia problema tai, kad statybos projektai parengti ir rangos darbų sutartys tarp užsakovų ir rangovų sudarytos ankstesnėmis kainomis, todėl būtina ieškoti galimybių statybos rangos sutarčių kainai indeksuoti. Tyrimo tikslas – pasiūlyti matematinį statybos projekto kainos perskaičiavimo modelį ir programėlę išmaniesiems telefonams. Statybos projekto sėkmė priklauso nuo teisingų sprendimų, priimtų statybos rangos darbų pirkimų dokumentų rengimo ir įgyvendinimo etape. Tai yra sudėtingas ir daug teisinių, technologinių žinių reikalaujantis procesas. Siūlomas matematinis modelis padėtų užsakovams ir rangovams greitai ir be didelės specialistų techninės kompetencijos atlikti kainos perskaičiavimą pagal statybos kainų indeksą. Matematinis modelis pritaikytas išmaniesiems telefonams su „Android“ programine įranga.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> statybos rangos sutartis, statybos rangos darbų kaina, kainos perskaičiavimas, matematinis modelis.</p>Arvydas VilkonisJurgita Antuchevičienė
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-05-282024-05-281610.3846/mla.2024.19221Advantages and disadvantages of the remote teamwork
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/19850
<p>Remote teamwork has become common during the pandemic and continues even after it is over. In Lithuania alone, during the pandemic, around 40% of employees worked or still work remotely, while in the US this number reaches 50%. The purpose of this article is to compare the theoretical advantages and disadvantages of remote teamwork presented by scientists with the opinion of experts. Several main factors were selected after literature analysis and were given to the experts to evaluate them in a survey which was created using Likert scale. Experts were selected from one financial company and they lead teams of 7–10 people and have been working remotely for the past two years. The obtained results were evaluated using Kendall’s concordance coefficient and factor analysis methods. These methods helped evaluate the compatibility of the experts’ opinions and factors were divided into advantages and disadvantages based on the experts’ evaluations. The theoretical and practical assessment of the advantages of remote teamwork showed that the opinions of scientists and experts differ. This research can help remote teams and their managers to find what they can improve.</p> <p>Article in Lithuanian.</p> <p><strong>Nuotolinio komandinio darbo privalumai ir trūkumai</strong></p> <p><strong>Santrauka</strong></p> <p>Nuotolinis komandinis darbas pandemijos metu tapo įprastu reiškiniu, kuris tęsiasi ir pandemijai pasibaigus. Vien Lietuvoje pandemijos metu apie 40 % darbuotojų dirbo arba vis dar dirba nuotoliniu būdu, o JAV šis rodiklis siekia mažiausiai 50 %. Šio straipsnio tikslas yra palyginti teorijoje mokslininkų pateikiamus nuotolinio komandinio darbo privalumus ir trūkumus su ekspertų nuomone. Atlikus literatūros analizę buvo pasirinkti keli pagrindiniai veiksniai ir duoti ekspertams įvertinti Likerto skalėje apklausos metu. Buvo pasirinkti ekspertai iš vienos finansinės įmonės, jie vadovauja 7–10 žmonių komandoms ir pastaruosius dvejus metus dirbo tik nuotoliniu būdu. Gauti rezultatai buvo vertinami Kendall konkordancijos koeficientu ir faktorinės analizės metodais. Šie metodai padėjo įvertinti ekspertų nuomonės suderinamumą ir remiantis jų vertinimais suskirstyti veiksnius į privalumus ir trūkumus. Teorinis ir praktinis nuotolinio komandinio darbo privalumų ir trūkumų vertinimas parodė, jog mokslininkų ir ekspertų nuomonės išsiskiria – pateiktus teiginius mokslininkai ir ekspertai skirtingai priskiria nuotolinio komandinio darbo privalumams ir trūkumams. Šis tyrimas naudingas nuotoliniu būdu dirbančioms komandoms ir jų vadovams, siekiant sužinoti, ką būtų galima pagerinti.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> nuotolinis darbas, komandinis darbas, nuotolinis komandinis darbas, darbo ir gyvenimo balansas, darbo efektyvumas, pasitenkinimas darbu, bendravimas komandoje.</p>Emilija KrukauskaitėLaima Jesevičiūtė-Ufartienė
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-01-052024-01-051610.3846/mla.2024.19850Evaluation of the impact of financial technologies on the financial efficiency of commercial banks
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/19962
<p>The topic of financial technologies (Fintech), which has attracted enormous interest in the last decade, has become one of the most promising niches that allow participants providing services in the payment market to improve the efficiency of financial activity systems. Financial industry players such as commercial banks have begun to pay special attention to the development of this new niche. In order to maintain or occupy higher market positions, they must take into account the potential of financial technologies and their possible exploitation by integrating new solutions into already functioning banking systems. This article aims to reveal the influence of financial technologies on the financial efficiency of commercial banks. After highlighting the importance of financial technologies for commercial banks in the theoretical part of the study, the analytical part examines the financial indicators of Lithuanian commercial banks (SEB, Swedbank, Šiaulių bankas, and Citadelė) in the period 2017–2021. Correlation and regression analysis will be used to determine the impact of financial technologies on the financial efficiency of commercial banks. The results of this study determines how financial technology impacts the financial performance of commercial banks.</p> <p>Article in Lithuanian.</p> <p><strong>Finansinių technologijų įtakos komercinių bankų finansiniam efektyvumui vertinimas</strong></p> <p><strong>Santrauka</strong></p> <p>Per paskutinį dešimtmetį milžiniško susidomėjimo sulaukusi finansinių technologijų (<em>Fintech</em>) tema tapo viena perspektyviausių sričių, leidžiančių mokėjimų rinkoje paslaugas teikiantiems dalyviams pagerinti finansinės veiklos sistemų efektyvumą. Tokie finansinės industrijos dalyviai, kaip komerciniai bankai, pradėjo skirti ypatingą dėmesį šios naujos nišos galimybių plėtrai. Siekdami išlaikyti ar užimti aukštesnes rinkos pozicijas, jie privalo atsižvelgti į finansinių technologijų potencialą ir galimą jų panaudojimą integruojant naujus sprendimus į jau funkcionuojančias bankines sistemas. Teorinėje tyrimo dalyje išryškinama finansinių technologijų svarba komerciniams bankams, analitinėje dalyje nagrinėjami Lietuvos komercinių bankų (SEB,<em> Swedbank</em>, Šiaulių bankas ir<em> Citadelė</em>) finansiniai rodikliai 2017–2021 m. laikotarpiu. Finansinių technologijų poveikiui komercinių bankų finansiniam efektyvumui nustatyti bus pasitelkiamos koreliacinė ir regresinė analizės. Šio tyrimo rezultatai parodė, kaip finansinės technologijos veikia komercinių bankų finansinį efektyvumą.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai: </strong>finansinės technologijos, komerciniai bankai, finansinio efektyvumo vertinimas, finansinių technologijų įtaka.</p>Augustas BitinasDaiva Burkšaitienė
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-01-082024-01-081610.3846/mla.2024.19962Methodology for granting green business credits
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/19919
<p>In the face of negative changes in climate change and the natural environment, the financial system is obliged to change its financial mechanisms as efficiently as possible to help the economy transform according to the green rate concept. The taxonomy published by the EU (2021) is an economic classifier, with the help of which businesses can transform their processes and banks can select green projects. Sustainability and the fight against climate change is one of the strategic directions of the Bank of Lithuania, so in order to achieve better results, it would be appropriate to combine state and business investments. And although the sustainability of business activities is becoming a priority, commercial banks providing loans do not yet have clear criteria or a unified evaluation system for distinguishing environmentally friendly business. In Lithuania, the banking sector is guided by ESG principles, the EU taxonomy regulation, and other autonomously created criteria that allow to decide whether to promote one or another business that could potentially create not only financial, but also additional, sustainable ecological returns. According to the principles of UN Responsible Banking, there are already actively committed banks that contribute to the UN Sustainable Development Goals and the Paris Agreement for integrated sustainability as a natural element necessary in the long term. The article analyzes the current topic of the green exchange rate in the banking sector, uses the systematization and comparative analysis of scientific literature. The concept of green finance is discussed; changes in bank activities and a new look at creditable businesses according to the green rate standard and the transformation of banks through the criteria of their activities.</p> <p>Article in Lithuanian.</p> <p><strong>Bankų žaliosios veiklos kriterijų vertinimo teorinis tyrimas</strong></p> <p><strong>Santrauka</strong></p> <p>Esant neigiamiems klimato kaitos ir natūralios aplinkos pokyčiams, finansų sistema įpareigota kuo efektyviau keisti savo finansinius mechanizmus, kad padėtų ekonomikai transformuotis pagal žaliojo kurso koncepciją. ES (2021) išleista Taksonomija yra ekonominis klasifikatorius, kurį naudodami verslai gali transformuoti savo procesus, o bankai atrinkti žaliuosius projektus. Tvarumas ir kova su klimato kaita yra viena iš Lietuvos banko strateginių krypčių, tad siekiant geresnių rezultatų, tikslinga būtų derinti valstybės ir verslo investicijas. Ir nors verslo veiklos tvarumas tampa prioritetu, paskolas teikiantys komerciniai bankai dar neturi aiškių kriterijų ar vienos vertinimo sistemos, kaip atskirti iš tiesų aplinką tausojantį verslą. Lietuvoje bankų sektorius vadovaujasi ESG principais, ES Taksonomijos reglamentu bei kitais kriterijais, leidžiančiais nuspręsti, ar skatinti vieną ar kitą verslą, kuris potencialiai galėtų sukurti ne tik finansinę, bet ir papildomą, tvarią ekologišką grąžą. Pagal JT atsakingos bankininkystės principus jau yra aktyviai įsipareigojusių bankų, kurie prisideda prie JT tvaraus vystymosi tikslų ir Paryžiaus susitarimo siekiant integruoto tvarumo kaip natūralaus elemento, būtino ilgalaikėje perspektyvoje. Straipsnyje analizuojama aktuali žaliojo kurso tema bankų sektoriuje, naudojamas mokslinės literatūros sisteminimas ir lyginamoji analizė. Aptariama žaliųjų finansų samprata; bankų veiklos pokyčiai ir naujas žvilgsnis į kredituojamus verslus pagal žaliojo kurso standartą bei bankų transformacija per jų veiklos kriterijus.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> žaliasis kursas, žaliasis vertinimas, bankų sektorius, žalieji produktai, ESG principai, ES Taksonomija.</p>Rasa MikalopėGiedrė Lapinskienė
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-02-022024-02-021610.3846/mla.2024.19919A study on the use of banks financial technologies in the states of the European Union
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/19871
<p>The article analysis financial technologies and their relevance and usefulness in the existing financial market. The work presents and analyzes the services (models) provided by financial technologies, they can be divided into payments, asset management, crowdfunding, lending, and the capital and insurance market. The main and most popular services provided by banks, which are related to financial technologies, are presented. A SWOT analysis of financial technologies is also presented, which shows the advantages and disadvantages of FinTech. The services provided by financial technologies are very diverse, they are provided by both ordinary companies and banks. This article focuses on financial technology that is provided by banks – internet usage: internet banking, number of ATMs, credit transfers in a state, percentage of population in a state, which shows how many people have a debit or credit card and whether those residents have received or made a digital transfer. In the third part, using multi-criteria evaluation methods: CRITIC and EDAS and performing cluster analysis, European Unions are compared and ranked.</p> <p>Article in Lithuanian.</p> <p><strong>Bankų finansinės technologijos ir jų naudojimas Europos Sąjungos valstybėse</strong></p> <p><strong>Santrauka</strong></p> <p>Straipsnyje yra nagrinėjamos finansinės technologijos (FinTech) bei jų aktualumas ir naudingumas esančioje finansų rinkoje. Finansinių technologijų teikiamos paslaugos yra labai įvairios, jas teikia tiek paprastos įmonės, tiek bankai. Finansinių technologijų naudojimas bankuose yra gana siaurai išnagrinėta tema. Todėl šiame darbe dėmesys yra sutelktas į bankų finansines technologijas bei jų naudojimą Europos Sąjungos valstybėse. Kiekvienas bankas gali pasirinkti, kokias paslaugas jis nori įdiegti į savo veiklą, bet dauguma bankų naudojasi bent jau penkiomis vienodomis paslaugomis, kurios bus nagrinėjamos šiame darbe. Šios pateiktos paslaugos yra teikiamos daugumoje bankų – naudojimasis internetu: internetinė bankininkystė, bankomatų skaičius, kreditiniai pervedimai valstybėje, valstybėje esančių gyventojų skaičiaus procentas, kuris parodo, kiek žmonių turi debeto arba kredito kortelę bei ar tie gyventojai yra gavę arba atlikę skaitmeninį pervedimą. Trečioje dalyje, taikant daugiakriterius vertinimo metodus CRITIC ir EDAS bei atliekant klasterinę analizę, yra analizuojami ir lyginami Europos Sąjungos valstybėse veikiantys bankai bei juose naudojamos finansinės technologijos.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> finansinės technologijos, daugiakriteriai vertinimo metodai, CRITIC metodas, EDAS metodas, klasterinė analizė, ES valstybės.</p>Aistė PadvilikytėKristina Garškaitė-Milvydienė
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-02-132024-02-131610.3846/mla.2024.19871Shipbuilding tendencies in the context of digitalization
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/19945
<p>Over the last few years, the new industrial revolution 4.0 has spread across industries and affected the shipbuilding industry as well. Shipbuilding based on the principles of Industry 4.0 would transform the design, production, operation, maintenance, communication and value chains of the shipbuilding industry in all aspects. In order to create new value, the ship must become smart and must be manufactured in a smart shipbuilding process. Shipbuilding as an assembly industry is reliant on international trade because a large part of the value of a ship depends on intermediate inputs that are sourced from various countries around the world. Rapidly developing technologies also bring economic changes – more technologically advanced companies could be more efficient and would occupy a larger market share in the future. In the first part of this article systematics of value chains in the shipbuilding sector is analysed the added value created by digital technologies is evaluated in the efficient value creation chain, in the second part research methods are presented – correlation-regression analysis and the SAW method, in the third part the development trends of shipbuilding are evaluated.</p> <p>Article in Lithuanian.</p> <p><strong>Laivų statybos sektoriaus plėtros tendencijos skaitmenizacijos kontekste</strong></p> <p><strong>Santrauka</strong></p> <p>Naujoji pramonės revoliucija 4.0 per pastaruosius kelerius metus išplito beveik visose pramonės šakose, ne išimtis ir laivų statybos pramonė. Laivų statyba pagal pramonės 4.0 principus pakeis laivų projektavimą, gamybą, eksploatavimą, techninę priežiūrą, komunikaciją ir vertės grandines visais laivų statybos pramonės aspektais. Norint sukurti naują vertę, laivas turi tapti išmanus ir būti gaminamas taikant išmaniųjų laivų statybos procesą. Laivų statyba kaip surinkimo pramonė yra neatsiejama nuo tarptautinės prekybos, kadangi didelė dalis laivo vertės priklauso nuo tarpinių sąnaudų išteklių, kurie tiekiami iš įvairių pasaulio šalių. Sparčiai besivystančios technologijos atneša ir ekonominių pokyčių – technologiškai pažangesnės įmonės veikia efektyviau ir ateityje užims didesnę rinkos dalį. Šio straipsnio pirmoje dalyje analizuojama vertės grandinių sistematika laivų statybos sektoriuje ir įvertinama skaitmeninių technologijų sukuriama pridėtinė vertė efektyvinant vertės kūrimo grandinę, antroje dalyje aptariami tyrimo metodai – koreliacinė regresinė analizė ir SAW metodas, trečioje dalyje įvertinamos laivų statybos plėtros tendencijos.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> laivų statyba, skaitmenizacija, tarptautinės vertės kūrimo grandinės, pramonė 4.0, tarptautinė prekyba, pramonės skaitmenizacija.</p>Ieva VerseckaitėArtūras Jakubavičius
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-02-272024-02-271610.3846/mla.2024.19945Companies‘ structural changes and wages
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/20241
<p>The article analyzes how structural changes taking place in companies affect wages and determine their changes. It is relevant to examine how the structural changes of companies are related to wage indicators, because this reveals one of the most important economic consequences of the structural changes of companies, which is also significant at the level of the national economy. The aim of the research is to theoretically base the essence of structural changes, to empirically evaluate how the structural changes of companies and wages are related. A statistical study was conducted, investigating the links between wages and structural changes in Lithuanian companies. The method of correlation-regression analysis was applied. The results of the study show that one of the most prominent structural effects affecting wages is the development of enterprise activity (judging by indicators of turnover and investment in fixed assets) – this structural change is positively correlated with wage growth. Another structural change in companies, which is associated with the increase in wages, is the growth of foreign capital in domestic companies. The results of the study have practical significance in understanding the factors that determine wage growth in the country’s companies and forecasting wage growth.</p> <p>Article in Lithuanian.</p> <p><strong>Įmonių struktūriniai pokyčiai ir darbo užmokestis</strong></p> <p><strong>Santrauka</strong></p> <p>Straipsnyje analizuojama, kaip įmonėse vykstantys struktūriniai pokyčiai veikia darbo užmokestį ir lemia jo pokyčius. Aktualu nagrinėti, kaip įmonių struktūriniai pokyčiai susiję su darbo užmokesčio rodikliais, nes tai atskleidžia vieną svarbiausių įmonių struktūrinių pokyčių ekonominių pasekmių, reikšmingų ir šalies ekonomikos lygmeniu. Straipsnio tikslas – teoriškai grindžiant struktūrinių pokyčių esmę, empiriškai įvertinti, kaip susiję įmonių struktūriniai pokyčiai ir darbo užmokestis. Atliktas statistinis darbo užmokesčio ir struktūrinių pokyčių Lietuvos įmonėse sąsajų tyrimas. Taikytas koreliacinės regresinės analizės metodas. Tyrimo rezultatai rodo, jog vienas ryškiausių struktūrinių poveikių, veikiančių darbo užmokestį, yra įmonių veiklos plėtra (vertinant pagal apyvartos ir investicijų į ilgalaikį turtą rodiklius) – šis struktūrinis pokytis teigiamai koreliuoja su darbo užmokesčio augimu. Kitas įmonių struktūrinis pokytis, siejamas su darbo užmokesčio didėjimu, yra užsienio kapitalo šalies įmonėse augimas. Tyrimo rezultatai turi praktinę reikšmę suvokiant veiksnius, lemiančius darbo užmokesčio augimą šalies įmonėse, ir prognozuojant darbo užmokesčio augimą.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> įmonė, verslas, struktūriniai pokyčiai, darbo užmokestis, kapitalas, užsienio kapitalas, darbuotojų skaičius.</p>Anastasija PuodžiūnienėTomas Baležentis
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-04-092024-04-091610.3846/mla.2024.20241Evaluation of organizational commitment of military aviation pilots: the case of the Lithuanian Air Force
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/21731
<p>Commitment to the organization has a significant connection with operational productivity, turnover, employee satisfaction and loyalty, affects the quality and efficiency of work, facilitates staffing challenges, enables the organization to properly and efficiently use its human resources. Aviation professionals often change organizations in the hope of better working conditions: better pay, a safer work environment and a more favorable working climate in the workplace. Therefore, it is important to strengthen the organizational commitment of aviation personnel in order to maintain qualified employees and specialists and ensure the successful operation of the organization. In the face of new threats and tasks set for the Lithuanian Air Force (LAF), more funding is allocated for their implementation, and the number and the need for personnel is growing. The aim of the article is to study the expression of pilots‘ organizational commitment in LAF and the factors that determine it, using Meyer‘s and Allen (1991) threedimensional model of organizational commitment. After conducting the research, it was found that the expression of organizational commitment of LAF pilots is low, emotional commitment is slightly higher, while continuous commitment is low. A negative relationship between holding civilian commercial pilot‘s license and organizational commitment was discovered.</p> <p>Article in Lithuanian.</p> <p><strong>Karinės aviacijos pilotų organizacinio įsipareigojimo vertinimas: Lietuvos karinių oro pajėgų atvejis</strong></p> <p><strong>Santrauka </strong></p> <p>Organizacinis įsipareigojimas – tai darbuotojo požiūris į organizaciją, atsikleidžiantis tikėjimą organizacijos vertybėmis, įsitraukimą į organizaciją kaip socialinę sistemą, tapatinimąsi su ja ir ketinimus likti dirbti. Įsipareigojimas organizacijai turi reikšmingą sąsają su veiklos produktyvumu, apyvarta, darbuotojų pasitenkinimu ir lojalumu, turi įtakos darbo kokybei ir efektyvumui, palengvina personalo komplektavimo iššūkius, įgalina organizaciją tinkamai ir efektyviai panaudoti savo žmogiškuosius išteklius. Karinėje aviacijoje pastaruoju metu vis didesnę svarbą įgauna talentingų specialistų, pilotų išlaikymas ir karjeros tęstinumas. Aviacijos specialistai dažnai keičia organizacijas, tikėdamiesi geresnių darbo sąlygų: geresnio atlyginimo, saugesnės darbo aplinkos ir palankesnio darbo klimato darbo vietoje. Todėl svarbu stiprinti aviacijos personalo organizacinį įsipareigojimą, siekiant išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, specialistus ir užtikrinti sėkmingą organizacijos veiklą. Dėl pakitusios saugumo padėties regione Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos (LK KOP) susiduria su naujais iššūkiais. Grėsmių akivaizdoje kariuomenei keliamos naujos užduotys, joms įgyvendinti skiriamas didesnis finansavimas, auga personalo skaičius ir poreikis. Straipsnyje keliamas tikslas – ištirti pilotų organizacinio įsipareigojimo raišką LK KOP ir jį lemiančius veiksnius. Tyrimui atlikti pasitelktas Meyer ir Allen (1991) trijų dimensijų organizacinio įsipareigojimo modelis. Atlikus tyrimą nustatyta, kad LK KOP pilotų organizacinio įsipareigojimo raiška yra žema, vyrauja šiek tiek aukštesnis emocinis įsipareigojimas, tęstinis įsipareigojimas yra žemas. Atrastas neigiamas ryšys tarp civilinės komercinės licencijos turėjimo bei organizacinio įsipareigojimo.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> Lietuvos karinės oro pajėgos, karinė aviacija, pilotai, organizacinis įsipareigojimas, organizacinio įsipareigojimo veiksniai, emocinis įsipareigojimas, tęstinis įsipareigojimas, norminis įsipareigojimas.</p>Liudmila LobanovaMindaugas Židonis
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-10-242024-10-241610.3846/mla.2024.21731Model justifying the need for professional competencies in the field of aviation
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/21619
<p>Around 11.3 million people work in the aviation sector worldwide. During 2020 and 2021, thousands of highly skilled aviation professionals lost their jobs or were retired. After easing travel restrictions in 2022, aviation began to recover rapidly, which was and still is a major challenge for the sector. Along with financial and technological challenges, there is the issue of retraining employees and renewing their competencies. In this era of non-stop progress, the main goal of the players in the aviation sector is to keep up with the changes. Artificial intelligence (AI) tools are rapidly being integrated in aviation operations, systems are being automated and ongoing digitization helps to manage increasing flow of information or travelers. Technological, digital, or regulatory changes create a constant need for new and diverse competencies in this field, which becomes a vital need for the sector to survive in the market. This article aims to review the regulations of competencies necessary for those working in aviation and create models to justify the need for professional competencies in aviation. It would reflect the constantly changing environment and its influence on aviation organizations. Therefore, the biggest challenge is to create a model as a sufficient tool to assess the need for competence in work activities.</p> <p>Article in Lithuanian.</p> <p><strong>Profesinių kompetencijų poreikio aviacijos srityje pagrindimo modeliai</strong></p> <p><strong>Santrauka</strong></p> <p>Aviacijos sektoriuje priskaičiuojama maždaug 11,3 mln. dirbančių žmonių. Per 2020 ir 2021 metus, COVID-19 pandemijos metu, tūkstančiai aukštos kvalifikacijos aviacijos specialistų buvo atleisti arba išėjo į pensiją. 2022 metais atlaisvėjus ribojimams keliauti, aviacija sparčiai pradėjo atsigauti, nors organizacijoms vis dar išlieka iššūkių. Greta finansinių ir technologinių iššūkių atsiranda darbuotojų susigrąžinimo ir jų kompetencijų atnaujinimo klausimas. Šiuo nesustojančio progreso laikotarpiu pagrindinis aviacijos sektoriaus dalyvių tikslas –suspėti su pokyčiais. Į aviacijos veiklas yra sparčiai integruojami dirbtinio intelekto įrankiai, automatizuojamos sistemos, vyksta skaitmeninimas, tai šiomis dienomis yra ypač aktualu, norint suvaldyti didelius informacijos ir keliaujančiųjų oro transportu srautus. Technologiniai, skaitmeniniai ar reguliaciniai pokyčiai sukuria nuolatinį naujų kompetencijų poreikį šios srities darbuotojams, tai tampa ir pačio sektoriaus svarbiu poreikiu dėl išlikimo rinkoje. Organizacijoms būtina pagrįsti kompetencijų reikalingumą, nes mokymai kompetencijoms įgauti reikalauja finansinių resursų. Šiame straipsnyje apžvelgiamas kompetencijų, būtinų dirbantiems aviacijoje, reglamentavimas bei sudaromi profesinių kompetencijų poreikio aviacijos srityje pagrindimo modeliai, kurių visuma parodys profesinių kompetencijų poreikio pagrindimo bendrą vaizdą. Modeliuose atsispindi nuolat besikeičianti aplinka bei įvairovė pokyčių, turinčių įtakos aviacijos organizacijų veiklai. Todėl šiame straipsnyje suformuoti trys modeliai, skirti kiekvienam pokyčiui atskirai. Mokslinėje literatūroje pastebimas ribotas kiekis koncepcinių modelių, kurie būtų nukreipti į antžemines operacijas atliekančių darbuotojų kompetencijas ir jų pagrindimą. Todėl straipsnyje suformuoti modeliai, kurie yra suprantami ir lengvai integruojami į aviacijos įstaigos procesus. Jie būtų įrankiai, skirti kompetencijų reikalingumui darbinėje veikloje įvertinti bei nepagrįstoms išlaidoms išvengti.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> kompetencijos, aviacija, reglamentavimas, pokyčiai, kompetencijų pagrindimo modelis.</p>Egidija LekarevičienėRolandas Drejeris
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-11-082024-11-081610.3846/mla.2024.21619Programming burial landscapes: an analysis of landscape regulations in Lithuania and their potential outcomes
https://transport.vgtu.lt/index.php/MLA/article/view/21415
<p>This study explores the regulatory frameworks and landscape designs of burial grounds in Lithuania, focusing on the legal documents and municipal regulations governing cemetery maintenance and development. Analysis reveals a dichotomy between the Law of Burial of Human Remains and the Law of Greenery, with the former emphasizing burial practices and memorial protection while the latter prioritizes ecological considerations and biodiversity in the green areas. Municipal regulations vary in their approach to tree planting and maintenance, with some prohibiting certain species or arbitrary planting. The absence of specific guidelines for designers and administrators grants them flexibility in shaping burial landscapes, leading to diverse approaches across municipalities. Case studies of recently expanded Nemajūnai, Ginkūnai, Daušiškės, and Ivoniškės graveyards illustrate different approaches to tree preservation and landscape design. The findings suggest a need for greater integration of ecological concerns in cemetery planning and maintenance practices.</p> <p>Article in English.</p> <p><strong>Laidojimo kraštovaizdžių programavimas: kraštovaizdžio įstatymų Lietuvoje analizė ir jų potenciali įtaka kapinių erdviniam formavimui</strong></p> <p><strong>Santrauka</strong></p> <p>Šiame tyrime nagrinėjama Lietuvos kapinių reglamentavimo bazė ir kraštovaizdžio projektai, daugiausia dėmesio skiriant teisiniams dokumentams ir savivaldybių reglamentams, apibrėžiantiems laidojimo kraštovaizdžių priežiūrą ir plėtrą. Analizė atskleidžia Žmonių palaikų laidojimo įstatymo ir Želdynų įstatymo dichotomiją: pirmasis akcentuoja laidojimo praktiką ir memorialinę apsaugą, o antrasis pirmenybę teikia ekologiniams tikslams ir želdynų biologinei įvairovei. Savivaldybių teisės aktai skiriasi požiūriu į medžių sodinimą ir priežiūrą kapinėse – kai kuriais atvejais draudžiamos tam tikros rūšys arba savavališkas sodinimas. Konkrečių gairių nebuvimas projektuotojams ir administratoriams suteikia lankstumo formuojant laidojimo kraštovaizdžius, o tai sudaro sąlygas skirtingiems erdvės sprendiniams įvairiose savivaldybėse užgimti. Neseniai išplėstų Nemajūnų, Ginkūnų, Daušiškių, Ivoniškių kapinių atvejo analizės iliustruoja vystytojų požiūrį į kraštovaizdžio dizainą ir medžių išsaugojimą. Išvados rodo, kad ekologiniai aspektai turėtų būti labiau integruoti į kapinių planavimo ir priežiūros praktiką.</p> <p><strong>Reikšminiai žodžiai:</strong> kapinių priežiūra, savivaldybių reglamentai, įstatymai, kapinės, dizainas, įstatyminė bazė, žaliosios erdvės, ekologija.</p>Eglė Bazaraitė
Copyright (c) 2024 The Author(s). Published by Vilnius Gediminas Technical University.
http://creativecommons.org/licenses/by/4.0
2024-05-282024-05-281610.3846/mla.2024.21415