Share:


Political communication of creative society: the aspects of public policy

    Aurimas Venckūnas   Affiliation

Abstract

The article analyses creative society political communication in Lithuania. Creative society (as a separate society type) is grounded by the increasing (and starting to dominate since 2000) amount of creative class in contemporary society, and by recent phenomenon of creative industries. Contemporary scientific research is mainly limited by creative society features, creative society economics and creative industries; however, there is lack of creative society analysis by public policy instruments. The article aims to make a model of creative society policy and, having evaluated the Lithuanian practice according to it, to define directions of implementation of this policy. Firstly, attitudes of researchers towards creative society were generalized, presenting its features, and the importance, alternatives, and possible directions of such policy. Secondly, having performed simulation and the case study (directions’ determination and implementation of creative society policy in Lithuania), the model of creative society policy was made (this model demonstrates how creative society policy might be formed and implemented in other countries), and directions of implementation of this policy were defined. The article summarizes main results of author’s prepared doctoral dissertation. Directions for further research can be analysis of directions of creative society policy, investigation of dream society (as a future type).

Keyword : creative society, Lithuania, model, political communication, public policy, society types

How to Cite
Venckūnas, A. (2022). Political communication of creative society: the aspects of public policy. Creativity Studies, 15(1), 217–232. https://doi.org/10.3846/cs.2022.15923
Published in Issue
Mar 7, 2022
Abstract Views
554
PDF Downloads
469
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.

References

Aron, R. (1986). Follio Essais. Dix-huit leçons sur la société industrielle. Gallimard.

Asa Berger, A. (2020). Media and communication research methods: An introduction to qualitative and quantitative approaches. SAGE Publications, Inc.

Baubinaitė, K. (2014). Valstybės plėtros strategijos formavimas globalizacijos sąlygomis [PhD/Doctoral Thesis, Mykolas Romeris University]. Vilnius, Lithuania. https://repository.mruni.eu/bitstream/handle/007/15928/Disertacija_Baubinait%c4%97.pdf?sequence=2&isAllowed=y

Bell, D. (1999). The coming of post-industrial society: A venture in social forecasting. Basic Books.

Betlej, A., & Kačerauskas, T. (2021). Urban creative sustainability: The case of Lublin. Sustainability, 13(7), 4072. https://doi.org/10.3390/su13074072

Burbienė, A., & Mazolevskienė, A. (2018). Tėvų edukacija vaikų kūrybiškumui ugdyti šeimoje. Pedagogika: mokslo darbai, 132(4), 115–129. https://doi.org/10.15823/p.2018.132.7

Diržytė, A., Kačerauskas, T., & Perminas, A. (2021). Associations between happiness, attitudes towards creativity and self-reported creativity in Lithuanian youth sample. Thinking Skills and Creativity, 40, 100826. https://doi.org/10.1016/j.tsc.2021.100826

Europos Komisija. (2010). Žalioji knyga: kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas. https://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0183:FIN:LT:PDF

Florida, R. (2019). The rise of the creative class. Basic Books.

Florida, R., & Tinagli, I. (2004). Europe in the creative age. http://www.creativeclass.com/rfcgdb/articles/Europe_in_the_Creative_Age_2004.pdf

Ganusauskaitė, A., & Liesionis, V. (2009). Lietuvos aukštojo mokslo perspektyva – kūrybinės visuomenės ugdymas. Vadyba: mokslo tiriamieji darbai, 1(14), 33–39.

Hesmondhalgh, D. (2007). The cultural industries. SAGE Publications.

Howkins, J. (2013). The creative economy: How people make money from ideas. Penguin.

Jensen, R. (2004). Svajonių visuomenė: kaip artėjantis perėjimas nuo informacijos prie vaizduotės pakeis jūsų verslą. Rgrupė.

Kacerauskas, T. (2020). Creative economy and the idea of the creative society. Transformations in Business and Economics, 19(1), 43–52.

Kacherauskas, T. (2017). Kreativnost’ i kontseptsiya kreativnogo obshchestva v sotsiologii. Sotsiologicheskiye issledovaniya, 10, 26–35.

Kačerauskas, T. (2019). Creative and social capital: Concepts, problems and contradictions. Sociológia, 51(3), 235–249. https://doi.org/10.31577/sociologia.2019.51.3.11

Kačerauskas, T. (2016a). Creativity management: Towards soft control. Economics and Sociology, 9(4), 336–343. https://doi.org/10.14254/2071-789X.2016/9-4/21

Kačerauskas, T. (2016b). Environmental discourses and the question of creative environment in a city. Journal of Environmental Engineering and Landscape Management, 24(2), 108–115. https://doi.org/10.3846/16486897.2016.1141097

Kačerauskas, T. (2016c). The paradoxes of creativity management. Ekonomie a Management, 4(19), 33–43. https://doi.org/10.15240/tul/001/2016-4-003

Kačerauskas, T. (2015). Creative society: Concepts and problems. Cultura: International Journal of Philosophy of Culture and Axiology, 12(2), 27–44. https://doi.org/10.5840/cultura201512219

Kačerauskas, T. (2018). Indices of creative economy: Critique of R. Florida’s creativity indices. Economics and Sociology, 11(4), 280–288. https://doi.org/10.14254/2071-789X.2018/11-4/18

Kačerauskas, T. (2017). Kūrybos visuomenė. Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla „Technika“. https://doi.org/10.20334/2017-014-M

Kačerauskas, T. (2020). The creative sector and class of society. Vestnik Tomskogo gosudarstvennogo universiteta: Filosofiya. Sotsiologiya. Politologiya, 57, 33–42. https://doi.org/10.17223/1998863X/57/4

Kačerauskas, T., Streimikiene, D., & Bartkute, R. (2021). Environmental sustainability of creative economy: Evidence from a Lithuanian case study. Sustainability, 13(17), 9730. https://doi.org/10.3390/su13179730

Kardelis, K. (2007). Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Lucilijus.

KEA European Affairs. (2009). The impact of culture on creativity. Study Prepared for the European Commission (Directorate-General for Education and Culture). https://europa.eu/capacity4dev/file/18617/download?token=Fzta9pMB

KEA European Affairs; Turku School of Economics; MKW Wirtschaftsforschung GmbH. (2006). The Economy of Culture in Europe. Study Prepared for the European Commission (Directorate-General for Education and Culture). https://ec.europa.eu/assets/eac/culture/library/studies/cultural-economy_en.pdf

Kirvelis, D. (2007, 24 October). Kūrybinės klasės ir kūrybinės visuomenės koncepcija. Iš mokslinės konferencijos „Informacijos, žinių ar kūrybinė visuomenė?“. Vilnius, Lithuania. https://www3.lrs.lt/docs2/MEWZEXML.PDF

Kirvelis, D. (2011). Pasiūlymas konkursui „Padovanok Lietuvai viziją“: Lietuva ne tik „žalia“, bet pirmiausia – solidari kūrybinė visuomenė. http://web.vu.lt/gf/d.kirvelis/files/2011/11/LIETUVOSvizija.pdf

Kirvelis, D. (2013). Tradicinė ekonomika – kelias į niekur?! Gairės, 2(221), 22–26.

Kirvelis, D. (2012). Transhumanizmas, posthumanizmas ir socialmeritokratija. Gairės, 7(216), 32–37.

Koch, R. (2002). The 80/20 revolution: Why the creative individual – not corporation or capital – is king and how you can create and capture wealth and wellbeing. Nicholas Brealey Publishing.

Landry, Ch. (2019). Elgar advanced introductions. Advanced introduction to the creative city. Edward Elgar Publishing.

Landry, Ch. (2020a). Creative bureaucracy. https://charleslandry.com/themes/creative-bureaucracy/

Landry, Ch. (2020b). The creative bureaucracy: What, why and how. https://rm.coe.int/the-creative-bureaucracy-what-why-and-how/1680a06246

Landry, Ch. (2008). The creative city: A toolkit for urban innovators. Earthscan.

Landry, Ch., & Caust, M. (2017). The creative bureaucracy and its radical common sense. Comedia.

Landry, Ch., & Ellis, A. (2021). Ep 11: Civic creativity and creative bureaucracy: Charles Landry in conversation with Adrian Ellis. In The Three Bells. https://static1.squarespace.com/static/5ffdc6706aed0b20d49b81e9/t/61a75b89515cca57ce99f3fc/1638357898702/3bells_Transcript_Ep+11.pdf

Leonidovich Inozemtsev, V. (1998). Za predelami ekonomicheskogo obshchestva. Postindustrial’nyye teorii i postekonomicheskiye tendentsii v sovremennom mire. Academia – Nauka.

Levickaitė, R. (2015). Modelling of the creative economy sustainable development [PhD/Doctoral Thesis, Vilnius Gediminas Technical University]. Vilnius, Lithuania. http://talpykla.elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:8578013/datastreams/MAIN/content

Lrv.lt. (2022). My government. https://lrv.lt/en/

Machlup, F. (2018). Classic reprint series. The production and distribution of knowledge in the United States. Forgotten Books.

Matulionis, A. V. (2021). Ar artėja vartotojiškos visuomenės saulėlydis? Iš mokslinės konferencijos „Kultūra, vartojimas ir kūrybos ekonomika: filosofiniai, sociologiniai ir komunikaciniai aspektai“. https://www.youtube.com/watch?v=ClVaFZqjogc

Matulionis, A. V. (2020, 29 January). Žmogus narve robotų zoologijos sode: futuristinė vartotojiškos visuomenės prognozė [konferencijos pranešimas]. Mokslinė konferencija „Technika, technologijos, ontologija: filosofiniai, sociologiniai ir komunikaciniai aspektai“. Vilnius, Lithuania [nepublikuotas šaltinis].

Mažeikis, G. (2015). Kūrybinė klasė ir industrijos kritinės teorijos požiūriu. Iš Komunikuoti kultūrą: institucijos, strategijos, auditorijos: kolektyvinė monografija (p. 25–84). Versus aureus.

Melnikas, B. (2002). Transformacijos: visuomenės pokyčiai, naujas tūkstantmetis, valdymas ir savireguliacija, Rytų ir Vidurio Europa. Vaga.

Moeran, B. (2022). Creative and cultural industries in Asia: A Routledge textbooks series. Creative and cultural industries in East Asia: An Introduction. D. Heung Wah Wong (Series Ed.). Routledge. https://doi.org/10.4324/9781003177074

Norkus, Z. (2014). Du nepriklausomybės dvidešimtmečiai: kapitalizmas, klasės ir demokratija Pirmojoje ir Antrojoje Lietuvos Respublikoje lyginamosios istorinės sociologijos požiūriu: mokslinė monografija. Aukso žuvys.

Oficialiosios statistikos portalas. (2020). Užimti gyventojai pagal ekonominės veiklos rūšis ir lytį. https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=464c768f-fd8d-4c46-84b7-b8dd7ae1e959#/

Parsons, D. W. (2001). Viešoji politika: politikos analizės teorijos ir praktikos įvadas. Eugrimas.

Perloff, R. M. (2022). The dynamics of political communication: Media and politics in a digital age. Routledge. https://doi.org/10.4324/9780429298851

Pruskus, V. (2003). Kultūros įtaka visuomenės ekonominei plėtrai. Gedimino universitetas, 4(34), 21–23.

Ramonaitė, A. (2007). Kas po postindustrinės visuomenės arba kaip Lietuvai tapti pasaulio lydere? Post Scriptum, 11. http://www.postscriptum.lt/nr11-universitetas/kas-po-postindustrines-visuomenes-arba-kaip-lietuvai-tapti-pasaulio-lydere

Reimeris, R. (2016). Theoretical features of the creative society. Creativity Studies, 9(1), 15–24. https://doi.org/10.3846/23450479.2015.1088902

Remeika, R., & Čepaitis, R. (2007). Kūrybinės visuomenės kūrimo strategijos problemos Lietuvoje. Iš mokslinės konferencijos „Informacijos, žinių ar kūrybinė visuomenė?“. Vilnius, Lietuva. https://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5640&p_k=1

Rostow, W. W. (1991). The stages of economic growth: A non-communist manifesto. Cambridge University Press. https://doi.org/10.1017/CBO9780511625824

Smilga, E. (2009). Strateginis valdymas ir strateginė kūryba. Mokslas ir technika, 6, 10–12, 29.

Smilga, E., & Laurinavičius, A. (2011). Strateginių galimybių atskleidimas ir jų realizavimas rizikos kapitalo fondų pagalba. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, 60, 115–128.

Stasiulis, N. (2015a). Kūrybos visuomenė Lietuvoje: kūrybos klasės ir kūrybos miesto bruožai. LOGOS: religijos, filosofijos, komparatyvistikos ir meno žurnalas, 84, 45–51.

Stasiulis, N. (2015b). Kūrybos visuomenė Lietuvoje: kūrybos sampratos eskizas. LOGOS: religijos, filosofijos, komparatyvistikos ir meno žurnalas, 82, 16–23.

Stasiulis, N. (2015c). Kūrybos visuomenė Lietuvoje: kūrybos visuomenės vizija ir gairės. LOGOS: religijos, filosofijos, komparatyvistikos ir meno žurnalas, 83, 6–12.

State Progress Council. (2012). Lithuania’s progress strategy Lithuania 2030. https://lrv.lt/uploads/main/documents/files/EN_version/Useful_information/lithuania2030.pdf

Štreimikienė, D., & Kačerauskas, T. (2020). The creative economy and sustainable development: The Baltic States. Sustainable Development, 28(6), 1632–1641. https://doi.org/10.1002/sd.2111

Šuminas, A. (2009). Politinė komunikacija socialinių tinklų svetainėse. Informacijos mokslai, 51, 24–36. https://doi.org/10.15388/Im.2009.0.3208

The World Bank: Development Research Center of the State Council, the People’s Republic of China. (2013). China 2030: Building a modern, harmonious, and creative society. https://www.worldbank.org/content/dam/Worldbank/document/China-2030-complete.pdf

Thiel, van S. (2014). Routledge Masters in Public Management. Research methods in public administration and public management: An introduction. S. P. Osborne, O. Hughes, & W. Kickert (Series Eds.). Routledge.

Tidikis, R. (2003). Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Lietuvos teisės universitetas.

Tvede, L. (2015). The creative society: How the future can be won. LID Publishing Ltd.

Unesco.lt. (2003). Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos veiklos 2003 metais ataskaita. https://unesco.lt/uploads/file/failai_APIE/Nackomisija/ataskaitos/IV_3_MV_ataskaitos_2003.doc.pdf

Vareikis, E. (2012). Svajonių bendruomenė: juodraštis. Eugrimas.

Vasiliauskas, A. (2004). Nacionalinės ekonomikos plėtros strateginis valdymas: nustatytinis ir plėtotinis metodologiniai požiūriai. Pinigų studijos, 3, 5–18.